atmainingumas

atmainingùmas sm. (2) BŽ184,359 → atmainingas: 1. Koks atmainingùmas žodžių – stebiuos ir veizdžiuos J. 2. Pagaliaus ir pats datyriau atmainingumą tų losnybių vienos augymės ir tos gi pačios, bet įvairiose vietose augančios P.